- klykimas
- klykìmas sm. (2) K, NdŽ; R149 1. → klykti 1: Jos kūdikėlis išbadėjęs pakėlė verksmus ir klykimus I. Namus pripildo klykimais ir aičiojimais P. Bevaikščiodamu išgirdo palociuo[je] nognus klykimus i bliovimus BM396. 2. → klykti 4: Sužeistos gulbės klykimas J.Paukš.
Dictionary of the Lithuanian Language.